Prekybos paskirstymo sistema

Padidėjus konkurencijai tarp gamybos ir prekybos įmonių, daugeliui gamybos įmonių prekių paskirstymas tapo svarbiausia marketingo problema. Įmonė, kurioje gaminamos skirtingos prekės, gali turėti ne vieną paskirstymo sistemą. Tačiau tiesioginis paskirstymas apsunkina gamintojus, o įmonėms gaminančioms prekes masiniam vartojimui yra praktiškai neįmanomas. Kokį prekių pa askirstymo būdą pasirinkti, sprendžia gamintojas, tačiau, kaip rodo praktika, gamybinės prekės daugiausia parduodamos tiesioginiu, o vartojimo prekės — netiesioginiu būdu. Automobilių pramonėje įprasta, kad automobilius parduoda pats gamintojas, o atsargines dalis — prekybininkai. Šios pagrindinės formos gali turėti įvairių modifikacijų, ypač didmeninės prekybos pakopoje.

Remdamasis šių veiksnių analize, gamintojas turi įvertinti paskirtymo kanalų alternatyvas ir pasirinkti labiausiai tinkamą. Analizuojant ir vertinant alternatyvas, ypač daug dėmesio reikia skirti vartotojui, jo poreikiams, įpročiams ir kt. Viena įmonė toms pačioms prekėms realizuoti gali naudoti įvairius kanalus.

Pavyzdžiui, skirtingi kanalai gali būti naudojami vietinėje ir užsienio rinkose, skirtingai gali būti pateikiamos prekės įvairiose užsienio šalyse. Skirtingų kanalų reikia toms prekėms, kurios pateikiamos ir asmeniniam vartojimui, ir perdirbimui.

Paskirtymo kanalo ilgis — tai paskirstymo kanale esančių prekybos tarpininkų skaičius.

prekybos paskirstymo sistema bitcoin auto trader australia

Pradinė paskirstymo pakopa visada yra gamintojas, o paskutinė — vartotojas. Paskirstymo kanalo ilgis priklauso nuo to, koks prekių paskirtymo būdas naudojamas — tiesioginis ar netiesioginis.

Prekių paskirstymas

Tiesioginis prekių paskirstymo būdas yra toks, kai gamintojas savo prekes pateikia vartotojui pats, netiesioginis — kai jos patenka pas vartotoją per pardavimo tarpininkus didmenines ar mažmenines prekybos įmones. Kokį prekių pa askirstymo būdą pasirinkti, sprendžia gamintojas, tačiau, kaip rodo praktika, gamybinės prekės daugiausia parduodamos tiesioginiu, o vartojimo prekės — netiesioginiu būdu.

Tiek pirmas, tiek antras būdas ūkiniame gyvenime reiškiasi įvairiomis organizacijos formomis. Pirmuoju atveju įmonėje pagamintų prekių pardavimu užsiima jos struktūriniai padaliniai arba atskiri darbuotojai. Tai gali būti pardavimo ar marketingo skyriai, pardavimo filialai, firminės parduotuvės, komivojažieriai — keliaujantys įmonės darbuotojai, siūlantys pirkti prekes pagal pavyzdžius ar katalogus.

Gamybos įmonės, kurios neturi daug stambių pirkėjų arba yra nedidelės, prekių pardavimu gali užsiimti įmonės vadovai. Kai prekės parduodamos per įmonei nepavaldžius, teisiškai savarankiškus pardavimo pagalbininkus — prekybos atstovus, agentus, maklerius, brokerius, bei komisionierius.

Prekybos atstovas agentas — tai verslininkas, nuolat tarpininkaujantis kitiems verslininkams sudarant sandorius arba tokius sandorius sudarant jų vardu. Gamintojas gali pavesti atstovui tik tarpininkauti sudarant prekių pirkimo — pardavimo sutartis įgalioti jo vardu ir sąskaita jas sudaryti. Pirmuoju atveju prekybos atstovas gali pirkėjui pateikti tik pasiūlymą sudaryti sutartį, kuri įsigalioja atstovaujamai įmonei sutikus.

  1. Разве можно забыть все наши игры, особенно в принцессу и раба, мою любимую.
  2. Prekių paskirstymas - essm.lt
  3. Geriausiai apmokami dvejetainių opcionų signalai
  4. Kinijos prekybos tarifai bitkoinas

Prekybos atstovui gali būti perduodamas prekių tiekimo sandėlis, kad jis galėtų pirkėjus kuo greičiau aprūpinti prekėmis, taip pat sumažintų smulkių užsakymų, kuriuos vykdo pats gamintojas, skaičių. Kaip atlyginimą už darbą prekybos atstovas ga auna nuo apyvartos priklausantį komisinį atlygį, o kartais ir tam tikrą pastovų užmokestį.

Makleris brokeris — tai verslininkas, kuris būdamas nesusijęs su pardavėju ar pirkėju pastoviais sutartiniais santykiais, tarpininkauja jiems parduodant ar perkant prekes. Svarbiausias maklerio uždavinys — suvesti pardavėją su pirkėju ir padėti jiems susitarti. Jis pasižymi tuo, kad gerai pažįsta rinką, kurioje specializuojasi, turi plačių ryšių ir todėl gali greitai įvykdyti atskirus pavedimus.

Maklerio brokerio paslaugos apmokamos pagal šalių susitarimą. Jo nesant šalys moka lygiomis dalimis. Komisionierius — tai verslininkas, kuris už atlyginimą įsipareigoja savo vardu parduoti kitų asmenų komitentų prekes arba, jiems pavedus, prekes pirkti. Komisionieriai gali vykdyti tiek didmeninės, tiek mažmeninės prekybos operacijas, bei derinti abi veiklos rūšis. Jie gali dirbti pagal nuolatines arba vienkartines komiso sutartis.

Kaip prekybos paskirstymo sistema už savo darbą jie gauna nuo prekių apyvartos priklausančius komispinigius. Tiesioginis paskirstymo būdas būtinas parduodant brangias, specialias nestandartines mašinas ir įrenginius, kuriuos prekybos paskirstymo sistema pirkėjui reikalingos konsultacijos, garantijos, priežiūra bei aptarnavimas.

Dažniausiai gamintojas stengiasi stambiųjų pirkėjų, taip pat valstybinius užsakymus vykdyti pats, tuo tarpu prekių pardavimą smulkiems pirkėjams, kai prekės realizuojamos nedideliais kiekiais, perleisti perkybininkams. Automobilių pramonėje įprasta, kad automobilius parduoda pats gamintojas, o atsargines dalis — prekybininkai. Gamintojas siekia turėti ryšį su vartotojais, kai mano, kad prekybininkai deda nepakankamai pastangų pardavinėdami jo prekes arba kai jo netenkina prekybos įmonių pateikiamos informacijos apie rinką kiekis ir kokybė.

Kuo tiesesnis ir trumpesnis prekių paskirstymo kelias, tuo gamintojas gali geriau kontroliuoti prekių judėjimą ir daryti jam poveikį. Be to, atsisakydamas prekybos įmonių tarpininkavimo, jis turi galimybę prisiimti tą prekės pasirinkimo sandoriai 401 tūkst skirtumą, kuris susidaro prekybos paskirstymo sistema prekės pardavimo prekybininkui ir galutiniam vartotojui kainų.

Praktika rodo, kad dažniausiai gamybos įmonėms netikslinga, o kartais tiesiog negalima prekybos paskirstymo sistema prekybos įmonių paslaugų. Tai ypač būdinga asmeninio vartojimo prekėms, kurių paklausa plačiai pasiskirsčiusi teritoriškai ir pasiūla turėtų būti priartinta prie vartotojo. Daugelio prekių gamintojai gali tikėtis sėkmingai realizuoti prekybos paskirstymo sistema prekes, jei jos bus parduodamos kartu su kitų gamintojų prekėmis.

Prekybos paskirstymo sistema

Gamybos įmonėms tik išskirtinais atvejais tikslinga turėti savo mažmeninės prekybos tinklą. Paprastai apsiribojama nedidelių firminių parduotuvių skaičiumi, kuriose realizuojama tik maža pagamintos produkcijos dalis, o pagrindinė jų paskirtis tirti vartotojų poreikius. Todėl gamintojas, prieš pasirinkdamas tiesioginį savo prekių paskirstymo būdą, turi labai gerai apskaičiuoti, ne tik tai, kiek jis gaus papildomų pajamų, bet ir kiek turės papaildomų išlaidų, taip pat prekybos paskirstymo sistema, ar jis yra finansiškai pajėgus tinkamai atlikti prekybos funkcijas.

Netiesioginis prekių paskirstymas gali vykti įvairiomis formomis, besiskiriančiomis prekybos tarpininkų skaičimi ir jų veiklos pobūdžiu didmeninė ar mažmeninė prekyba. Šios pagrindinės formos gali turėti įvairių modifikacijų, ypač didmeninės prekybos pakopoje.

Pagal tarpinių pakopų skaičių skiriami netiesioginiai vienakopiai ir daugiakopiai paskirstymo kanalai. Daugeliu atveju įmonėms netikslinga, o kartais tiesiog ir nenaudinga apsieiti be tarpininkų.

Turėdamas tarpininkų ir jiems perduodamas savo produkciją, gamintojas jau praranda galimybę kontroliuoti visą paskirstymo sistemą.

prekybos paskirstymo sistema vejos pjovimo traktoriukai

Dalį paskirstymo funkcijų ir atsakomybės prisiima tarpininkai. Tarpininkai sumažina sandorių skaičių ir marketingo paskirstymo sistemą padaro daug rezultatyvesnę ir efektyvesnę.

Prekių paskirstymo kanalai

Tiesioginio ir netiesioginio paskirstymo esminiai skirtumai matyti 1 schemoje. Prekių paskirstymo būdai.

prekybos paskirstymo sistema binance bot trading

Visi prekės paskirstymo kanalai, kuriuos naudoja gamintojas siekia pateikti ją vartotojui, sudaro šios prekės paskirstymo sistemą. Įmonė, kurioje gaminamos skirtingos prekės, gali turėti ne vieną paskirstymo sistemą. Kartu numatomas prekių paskirstyno sistemos plotis, jo intensyvumas.

Paskirstymos sistemos plotis — tai toje pačioje kanalo pakopoje esančių tarpininkų skaičius. Intensyvus paskirstymas — tai tokia prekių paskirstymo strategija, kai gamintojas siekia savo prekes vartotojui pateikti per kuo didesnį prekybos tarpininkų skaičių.

Gamintojas šiuo atveju stengiasi, kad jo prekes vartotojas galėtų įsigyti daugelyje prekybos objektų parduotuvių, kioskų ir pan. Prekių paskirstymo padengimo rodiklį apibūdina tam tikros prekybos šakos pvz.

Prekių paskirstymo tankis — tai parduotuvių, kurios tam tikrame rajone prekiauja gamintojo prekėmis, skaičiaus santykis su šio rajono gyventojų skaičiumi arba jo plotu. Intensyvaus paskirstymo strategijos paprastai laikomasi parduodant kasdienės bei dažnos paklausos prekes, kai rinka neskirstoma į segmentus.

prekybos paskirstymo sistema prekybos sistema brasil

Atrankinis paskirstymas — tai tokia prekių paskirstymo strategija, kai gamintojas pagal tam tikrus kokybinius kriterijus apriboja prekybos tarpininkų, kuriems parduoda savo prekes, skaičių. Taip paskirstomos paprastai tik periodiškai ir retai perkamos, atidžiai pasirenkamos prekės.

  • Dropbox akcijų pasirinkimo sandoriai
  • Prekių paskirstymo kanalai — raskgreitai.
  • Remdamasis šių veiksnių analize, gamintojas turi įvertinti paskirtymo kanalų alternatyvas ir pasirinkti labiausiai tinkamą.
  • Duomenų apie realius ir nominalius prekių srautus judėjimas tarp gamintojo ir vartotojo Informacijos srautas Teritorinis duomenų perdavimas Duomenų kaupimas Informacijos rinkimas ir paskirstymas Duomenų susiejimas interpretavimas, papildymas 1 pav.
  • Paskirstymas — tai sprendimų ir veiksmų visuma, kuri apsprendžia prekių judėjimą nuo gamintojo iki vartotojo.
  • Итак, что же нам теперь делать.
  • Pirmojo darbuotojo akcijų pasirinkimo sandoriai

Šios strategijos tikslas — įpratinti pirkėjus gamintojo prekių ieškoti tik tam tikro tipo įmonėse ar parduotuvėse, tuo formuojant gamintojo ir jo prekių įvaizdį. Išskirtinis paskirstymas — tai tokia prekių paskirstymo strategija, kai gamintojas tam tikrame regione suteikia teisę prekiauti savo prekėmis tik vienam prekybos tarpininkui.

PASKIRSTYMO STRATEGIJOS

Tokia strategija taikoma brangioms, techniškai sudėtingoms, specifinius pirkėjų poreikius tenkinančioms, ejercitar akcijų pasirinkimo sandoriai unikalioms vartojimo prekėms, taip pat labai kvalifikuotų papildomų paslaugų projektavimo, įrengimo, aptarnavimo reikalaujančioms gamybinės prekėms, kurių pirkėjų yra nedaug.

Išskirtinį paskirstymą taiko didelius reikalavimus partneriams keliančios firmos, pvz. Už suteiktą išskirtinę pardavimo teisę gamintojas gali iškelti prekybininkui tam tikrų sąlygų: nepardavinėti konkurentų prekių, prekiauti jo rekomenduojamomis kainomis, leisti kontroliuoti jo veiklą ir t.

Atrankinio ir išskirtinio paskirstymo strategijos reikalauja labai rūpestingai ir apgalvotai pasirinkti prekybos įmones.